Ir kai viskas vėl turi savo vietą – išlipo iš dėžių, rado namus, sugulė ant stalo, susivyniojo popieriun, piešiasi, kerpasi, adatėlėm žaidžia, kaspinais kasas pinasi, šoka į taktą. Kai nebereikia skubėti, bėgti, o skubi ir bėgi tik todėl, kad vėl gera tai daryti. Kai rytai vėl kvepia kava ir žada naują gražią produktyvią dieną. Kad galėtum kasryt ją įsimylėti iš naujo :)
Posts
No comments:
Post a Comment