"<..> Ir vieną ankstų rytą, kai danguje dar plūduriavo pieninės žvaigždės, Ežiukas išėjo iš savo namelio ir patraukė prie jūros. Letenėlėje jis gniaužė lazdą, o ant pečių turėjo kuprinytę su maistu. <..>
-Sveika, jūra! -pasisveikino Ežiukas.
-Sveikas, Ežiuk! – atsakė jūra.
Ir atsirito banga.
<..>"
