Tuesday, November 15, 2011

TRUDĖ.


Princesę myli juokdarys.
Be atsako, suprantama. Kai menėj
Princesė atveria duris
Ir šaukia: „Ei, kvaily, ei, besmegeni!“
Iš džiaugsmo sprūsta jam po kojų žemė –
Dėl jos jis viską padarys.

Pavydas juokdarį kamuoja –
Šalia princesės riteriai, didžiūnai.
O ji retai ranka pamoja.
Ach, kokia šventė juokdariui tai būna,
Nors lavina tik pašaipų jam kliūna.
Bet (o, dangau!) princesė ploja

Arba net nužvelgia meiliai,
Nes jis toks vienas, o riterių – būrys.
Štai dėl ko laikomi kvailiai –
Princesėms liūdna kartais. Nuobodulys
Neigiamai veikia belaukiant kol atklys
Princai, gal užjūrio pirkliai...
..............................................................

Princesę myli juokdarys.
Be atsako, suprantama. Išties
Jis turi kažkiek šansų ir vilties,
Gal princas bus kvailių kvailys.
Princesėms kartais liūdna būna...






No comments:

Post a Comment